- piemeniškas
- píemeniškas, -a adj. (1) piemẽniškas (1) Rdn; Sut
1. N, K būdingas, priklausantis piemeniui, piemenims: Kad užejo an seilės, tai visas píemeniškas giesmeles išgiedojau Ds. Ji atėjo į mūsų piemenišką šventę visiškai nepastebėta, kaip kartais į žydintį darželį įšliaužia bjauri šašuota rupūžė J.Balt.
2. bažn. ganytojiškas: Vyskupo Žemaičių piemeniškas žodis M.Valanč. Yra ... ant piemeniško urėdo pakviestas DP208.
píemeniškai adv.: Klebonas turi valią piemeniškai pabausti brš.3. nerimtas, neapgalvotas, kaip piemens: Piemenų píemeniška ir kalba Zr. Píemeniškas darbas Grž.píemeniškai adv. LKKVII180, piemẽniškai: Piemuo piemeniškai ir kalba Pln. Jis dirba piemeniškai, t. y. kaip piemuo J. Karts piemẽniškai suvisu sušneka Pvn. Piemuo apsižanijo, piemẽniškai i dirba Rdn.
Dictionary of the Lithuanian Language.